Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų - Алина Орлова

Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų —

Truputį korio ir truputį saulės,

Kaip mums įsakė Persefonės bitės.

Neprirakintos valties neatriši,

Švelnių šešėlio žingsnių neišgirsi,

Būties tamsybėj siaubo neįveiksi.

Mums lieka pabučiavimai — pūkuoti,

Vieninteliai, tarytum mažos bitės,

Kurios numiršta, skrisdamos iš lizdo.

Jos perveria skaidrių naktų tankynę,

Jų tėviškė — tamsus Taigeto miškas,

Jų penas — laikas, liepžiedžiai ir mėtos.

Štai atšiauri, džiaugsminga mano duoklė,

Sausi karoliai, nebegyvos bitės —

Jų kūnuose medus pavirto saule.

1920

(перевод Томаса Венцловы)

Prends la joie de mes mains -

Un peu de miel et un peu de soleil,

Comme nous l'ont ordonné les abeilles de Perséphone.

Bateau délié délié,

Tu n'entendras pas les doux pas de l'ombre,

Vous ne pourrez pas surmonter les horreurs de l'obscurité de l'être.

Il nous reste des bisous - moelleux,

Les seuls aiment les petites abeilles

Qui meurent en s'envolant hors du nid.

Ils traversent un fourré de toboggans,

Leur patrie est la sombre forêt de Taigeth,

Leur fourrage est le temps, le tilleul et la menthe.

Voici mon hommage dur et joyeux,

Colliers séchés, abeilles mortes -

Le miel s'est transformé en soleil dans leur corps.

1920

(Перевод Томаса Венцловы)