Rudenio Vėjas - Andrius Mamontovas

Rudenio Vėjas

Skrenda virš miesto

Beldžia į langą

Ir vardo neklausia

Paliečia veidą

Ir vėl sugrąžina

Pamestą mintį

Bet sapną nutraukia

Viską nušluoja

Ir neša į Dangų

Vasaros aidą

Voratinklį tankų

Visos dvejonės

Tarsi ant delno

Raitelis joja

Nors žirgas be balno

Vėjas laukinis

Mums suvelia plaukus

Bet nebepabunda

Jau miegantis laukas

Raganos švilpia

Kviesdamos Velnią

Bet Vėjas stipresnis

Pabaigą skelbia

Užpučia žvakę

Atvėręs bedugnę

Jis taip išmėgina

Saugančius ugnį

Vėjas beprotis

Vėjas beribis

Liūdesio draugas

Pilnas gyvybės

Pilnas dejonių

Pilnas vienatvės

Trenkiantis Lietų

Į grindinį gatvės

Jo veriantis Balsas

Per Tuštumą juodą

Suteikia viską

Nors nieko neduoda

Bet tie, kurie mato

Amžiną Šviesą

Žino: tai Vėjas

Sakantis Tiesą

Vent d'automne

Il survole la ville

Frapper à la fenêtre

Et ne demande pas de nom

Touche le visage

Et ça revient encore

Une pensée perdue

Mais le rêve est interrompu

Il efface tout

Et porte au paradis

Échos d'été

Réservoirs en toile d'araignée

Toute hésitation

Comme sur la paume de ta main

Le cavalier roule

Bien qu'un cheval sans selle

Le vent est sauvage

Il serre nos cheveux

Mais ne te réveille plus

Déjà un champ endormi

La sorcière siffle

Appel au diable

Mais le vent est plus fort

Annonce la fin

Souffle la bougie

Ouvrir l'abîme

Il essaie si fort

Protection contre le feu

Le vent est fou

Le vent est sans limite

Ami de la tristesse

Plein de vie

Plein de gémissements

Plein de solitude

Collision sous la pluie

Dans la rue pavée

Sa voix perçante

À travers le vide noir

Fournit tout

Même si ça ne donne rien

Mais ceux qui voient

La lumière éternelle

Sait : c'est le vent

Dire la vérité