Žodžiai Į Tylą - FOJE

Tolstanti saulė pro šakas

Tolstantis aš nuo jos lange

Vakaro kalbos erdvėje

Gęsta aplenkdamos mane

Nors žiebias tūkstančiai langų

Ir girdis žingsniai prie namų

Aš žodį ištarsiu jis nuskęs tyloj

Galbūt tik jinai mane išgirs

Kiek tūkstančių žodžių aš ištariau jai

Kiek jų dar reikės į ją ištart

Saulės apakinta diena

Triukšmo ir nerimo pilna

Rūpesčių tvaikas virš galvų

Aš kaip ir tu čia gyvenu

Nors gatvėj tūkstančiai veidų

Ir širdys plyšta nuo dainų

Žiūriu į atviras akis

Ar jos ką naujo pasakys

Žvilgsnis iš veidrodžio gelmės

Tai ką ištarsiu ar girdės

Nors tik save tesuprantu

Nors neradau kitų akių

Le soleil qui se retire à travers les branches

je m'éloigne de sa fenêtre

Dans l'espace linguistique du soir

Il s'en va en me contournant

Alors que les milliers de fenêtres s'illuminent

Et tu entends des pas à la maison

Je vais dire un mot qu'il a noyé dans le silence

Peut-être qu'elle seule m'entendra

Combien de milliers de mots je lui ai dit

Combien d'autres devront être prononcés dedans

Un jour aveuglé par le soleil

Plein de bruit et d'anxiété

Vapeur de soucis au-dessus

Je vis ici comme toi

Des milliers de visages dans la rue

Et le cœur se brise des chansons

je regarde les yeux ouverts

Vont-ils dire quelque chose de nouveau

Un regard du fond du miroir

C'est ce que je vais dire ou entendre

Même si je ne comprends que moi

Bien que je ne pouvais pas trouver d'autres yeux